sunkinybė

sunkinýbė sf. (1), sunkinỹbė (2) K, KŽ, suñkinybė (1) 1. I žr. sunkenybė 1: Tu neišlaikysi, sunkinýbė yra Grd. Nebvilksu daugiau tokios sunkinýbės Krš. Dabar jis (velnias), pajutęs sunkinybę ant savo kaklo, ėmė prašyti kuningo, kad jį paleistų BsMtII65. 2. žr. sunkenybė 3: Kas par buvo sunkinýbė darbų, o dabar ta juokai! Trš. 3. Q476 žr. sunkenybė 4: Tokią sunkinýbę užkrovė – tris vaikus auginti! DūnŽ. Visu didžioji sunkinýbė yr su karvėms: anos gyliuo[ja], šėlsta Grg. Suñkinybė tu man! Rs. Didė sunkinybė ten J. Jei kaip galėsi ir nebus didelės sunkinybės, nupirk ir parvežk mums vilnų Žem. Jausdami vargų sunkinybę, ant tavęs atsiduoda I. Artimui ne tikt naudos neatneštum, bet dar būtum sunkinybė Jzm. Ir nemainos veidas jos dėl antkrimtančių sunkinybių P. 4. žr. sunkenybė 5: Sunkinýbę turiu an krūtinės Lzd.